Kupolė

Folkloro ansamblis

Tapome KUPOLE

1987 metai ansambliui buvo ypatingi: daug mūsų renginių buvo gerai įvertinti ne tik žiūrovų, bet ir folkloro specialistų. Ruošėmės dušimtajam koncertui. Repeticijos užtrukdavo iki nakties. Paruošėme pavasario papročių programą „Jori, šildyk žemę“.

Į jubiliejinį koncertą iš Vilniaus atvykę Mokslinio metodinio kultūros centro darbuotojai atvežė ir po koncerto įteikė dokumentą, tvirtinantį, kad LVAfolkloro ansambliui suteikiamas liaudies kolektyvo vardas ir pavadinimas „Kupolė“


Tada, sovietmečiu, tai buvo aukštas įvertinimas. Ansambliai negalėjo be kultūros ministerijos ir Mokslinio metodinio kultūros centro sutikimo pasivadinti kokiu nors vardu. Vardas buvo suteikiamas, pasiekus tam tikrą meninį lygmenį. Tada tik keletas Lietuvos folkloro ansamblių turėjo patvirtintus vardus.


Džiaugėmės šiuo mūsų veiklos įvertinimu, o su paruošta programa „Jori, šildyk žemę“ koncertavome Kauno dramos teatre, Rygos filharmonijoje, Vilniaus meno darbuotojų rūmuose (dabar —Prezidentūra), Klaipėdos kultūros rūmuose, daugelyje rajonų.


O liepos mėnesį Vilniuje vyko pirmasis Lietuvoje tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“. Tai buvo didelis įvykis visiems folkloro gerbėjams. „Kupolė“ koncertavo kartu su folkloro ansambliais iš Prancūzijos, Vokietijos (VDR), JAV. Užsieniečius akylai saugojo sovietinio saugumo tarnybos, todėl bendrauti su jais beveik neteko. Po koncertų svečius tuojau pat išlydėdavo jų globėjai. Į koncertus Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse žiūrovai iš viso nebuvo įleisti. Koncertavome vieni kitiems.


Rudenį buvome pakviesti į folkloro festivalį Maskvoje. Dalyvavo ansambliai iš visų vadinamųjų sąjunginių respublikų. Turėjome penkis koncertus. Rengėjai pareikalavo, kad dainų tekstus išverstume į rusų kalbą. Po ilgų ginčų sutiko, kad nors dainų pavadinimus išverstume. Prisijuokėme iš rusiškų mūsų dainų pavadinimų, ypač kai ansambliečiai dainą „Šiū namo, galvijėliai“ išvertė į «Пошла домой, скотина».


Metus užbaigėme premjera „Oi Kalėda, Kalėda“ — Advento ir Kalėdų laikotarpio dainų ir papročių koncertu Kauno filharmonijoje. Salė buvo pilnutėlė, net ant scenos teko žiūrovus sodinti.