Kupolė

Folkloro ansamblis

Pirmoji kelionė į užsienį

Tai buvo 1992 metai. Gavome Tarptautinio folkloro festivalių organizacinio komiteto C.I.O.F.F. kvietimą į Olandijos mieste Warfum ruošiamą kasmetį tarptautinį folkloro festivalį „Op Roakeldais“. „Kupolė“ buvo atstovavusi Lietuvos folklorą Estijoje (Tartu), Latvijoje (Ciesis), Rusijoje (Maskva). Tačiau už sovietinių sienų mums nepavykdavo išvažiuoti, nors buvome kviečiami į Jugoslaviją, į Norvegiją, į Prancūziją. Kodėl mūsų neišleisdavo — niekas nepaaiškindavo.


Šį kartą tikėjomės sėkmės. Susitvarkėme jau lietuviškus pasus, gavome visas reikalingas vizas. Turėjome susitaupę šiek tiek pinigėlių už koncertinę veiklą. Nebrangiai pasamdėme pažįstamo vairuotojo Juliaus privatizuotą seną „Ikarus“ autobusą su stambiu užrašu ant šonų „Sovtransavto“. Julius buvo važinėjęs V.Europos keliais, davė mums naudingų patarimų kelionei. Turėjome viskuo apsirūpinti, kad kelionėje nieko nereikėtų pirkti, nes kainų skirtumas buvo milžiniškas.


Prisipirkome konservų, duonos, dešros, lašinių — ne tik trijų dienų kelionei į ten, bet ir grįžimui. Kuro autobusui pripildėme pilnas specialiai įruoštas papildomas talpas. Julius turėjo specialią įrangą maistui virti: didelį puodą, metalinį trikojį stovą puodui uždėti ir lietlempę, naudojamą paskerstų kiaulių svilinimui. Užkurta, garsiai ūždama lietlempė didelį puodą vandens užvirdavo per pusvalandį ir mes gerdavome karštą arbatą, o aplinkui susirinkę smalsuoliai garsiai komentuodavo ir stebėdavosi originalia mūsų virykle ir senu autobusu, kurį užvedus, o ypač pajudėjus iš vietos pasklisdavo juodų dūmų uždanga.


Nakvojome autobuse ir šalia pastatytose palapinėse. Pirmoji naktis — Lenkijos pamiškėje prie tvenkinių, antroji — miške už Berlyno, trečioji — pajūryje prie Šiaurės jūros uosto Wilhelmshaveno.


Į Olandijos šiaurinėje dalyje esantį miestą Warfum atvykome iš anksto sutartu laiku, kur mūsų laukė festivalio šeimininkai. Apgyvendino mus už 5 km esančio Baflo kaimelio gyventojų šeimose po vieną du ansambliečius.


Tokio rūpestingumo, kaip ten, ansambliečiai gyvenime nebuvo patyrę: ir maitinimas, ir rūbų išskalbimas, ir aptarnavimas, ekskursijos, dovanos mūsų ansambliečius stulbino. Atrodė, kad šeimininkai rungtyniauja, kuri šeima geriau mus aptarnaus.


Per 7 festivalio dienas turėjome 12 koncertų kartu su kitais festivalio svečiais. Pirmą kartą matėme egzotiškus maorių iš Naujosios Zelandijos šokius, tempera­mentingas meksikiečių, puertorikiečių dainas, santūrius norvegų trepsėjimus, savitą austrų dainavimą-jodliavimą, kinų šokius, labiau panašius į cirko akrobatų numerius, daugelio kitų šalių pasirodymus.


Gražiai į šitą pasaulio šalių kultūrų pynę įsijungė „Kupolė“. Nė viename koncerte nerodėme tos pačios programos. Kiekvienam koncertui — vis kita. Ir patys pamatėme, ir kitiems parodėme, kad nesame prastesni už kitus, kad turime gražias tradicijas ir turtingą palikimą.


Tai buvo pirmieji „Kupolės“ kontaktai su Vakarų Europos šalimi, nenutrūkę iki šiol. Daugelis kupoliečių, buvusių šioje kelionėje, bendrauja su buvusiais šeimininkais, sulaukia svečių iš Olandijos arba patys juos aplanko.